TAVA gretas papildė nauja narė UAB "Aliumina"

 TAVA gretas papildė nauja narė UAB 2021 Balandžio 23d.

2021 m. balandžio 21 d. TAVA tarybos virtualaus posėdžio metu TAVA taryba patvirtino UAB "Aliumina" narystę Asociacijoje.

UAB “Aliumina” - nuo 2013 metų dirbanti statybinės technikos nuomos įmonė, įsikūrusi Tauragėje. Bendrovė atlieka įvairius darbus: nuo polių, pamatų betonavimo, sklypo paruošimo statybai iki krūmų bei kelmų rovimo, taip pat visapusiškai sutvarko sklypą - nuo žemės išlyginimo iki trinkelių klojimo. Bendrovės darbo grafikas, lankstus, kadangi dirba darbo dienomis ir savaitgaliais; didelis technikos pasirinkimas, todėl gali atlikti įvairiausius darbus ir atvykti į reikiamą vietą visoje Lietuvoje.

Bendrovės direktorius Manto Juciko įstojimo tikslas  - susipažinimas su verslo įmonėmis, bendrų idėjų ieškojimas, generavimas.

Bendrovę "Aliumina" į asociaciją įstoti rekomendavo TAVA  pirmininkas Marius Jucikas.

Daugiau informacijos apie  įmonę bendrovės tinklalapyje: www.aliumina.lt ir https://www.tava.lt/asociacijos-nariai/statyba/uab-aliumina

 

TAVA tarybos nariai diskutavo apie ekonomikos skatinimo priemonių Lietuvai paketo dėl Covid-19 pasekmių.

TAVA pirmininkas Marius Jucikas iniciavo diskusijas apie Valstybės pagalbą verslui esant dėl Covid-19 pasekmių, kuriomis tarybos nariai dalinosi el. paštais. Posėdžio metu nariai diskusijas pratęsė.   Pirmininkas teigė, kad pasaulyje įsibėgėjant vakcinavimui matome šalių vyriausybes didinančias išlaidas. 2020 metais Lietuva pirmavo pagal BVP prieaugį, šiais metais ekonomistai prognozuoja, jog būsime prie atsiliekančių šalių pagal šį rodiklį. Valdžios sektorius galėtų labai padidinti savo išlaidas visoms sritims: pradedant švietimu baigiant infrastruktūra bei verslais. Turime labai geras galimybes pagerinti verslo sąlygas, sulaikyti emigrantus, investuoti į Lietuvos ateitį per švietimą, verslus sukuriant darbo vietų. Kyla klausimas, ar Lietuvos vyriausybė nesvarsto sekti JAV, Europos ar kitų didžiųjų valstybių pavyzdžiu ir didinti valdžios skolinimąsi bei išlaidas taip gaivinant/skatinant Lietuvos ekonomiką? Jei ne, kodėl? Kokie kriterijai lemia tokį pasirinkimą?

 

TAVA tarybos nario Sigito  Mičiulio nuomone, Vyriausybė turi drąsiau ir greičiau paimtais bei naujais kreditiniais ištekliais skatinti ekonomikos augimą :

1. Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skatinti investicijas, kuriančias naujas darbo vietas (eksporto, pramonės automatizavimo, robotikos, biotechnologijų ir kitose aukštos pridėtinės   vertės kūrimo srityse; grįžusiems iš užsienio su inovatyviomis  Lietuvai  idėjomis, norintiems  įkurti savo  verslus).

2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai padidinti fondą darbo vietų kūrimui ir  įtraukti visus žmones nuo 18  metų, kad juos galėtų įsidarbinti verslo įmonės (šiuo metu lengvata taikoma žmonėms iki 29 m., neįgaliesiems, grįžusiems iš įkalinimo vietų ir priešpensinio amžiaus žmonėms, bet netaikoma grįžusiems iš užsienio darbingo amžiaus ir norintiems našiai dirbti žmonėms).

3. Žemės ūkio ministerijai padidinti lėšas „Jaunojo ūkininko“ ir Verslo kūrimo kaime fonduose.

4. Užsienio reikalų ministerijai sumažinti esamą biurokratiją įdarbinant užsieniečius iš Ukrainos (šiuo metu  įvairiose Tauragės įmonėse dirba nemažai ukrainiečių, kurie yra išsinuomoti iš Lenkijos įmonių. Lietuvos įmonė kartu su užsieniečio atlyginimu kartu sumoka jo SODROS, GPM ir kitus mokesčius, kurie patenka į Lenkijos biudžetą. Jeigu toks užsienietis suserga ar susižeidžia, atsiranda didelių problemų, nes jis Lietuvoje nėra draustas ir po to pyksta ant mūsų valdžios).

5. Energetikos ir Aplinkos ministerijoms  daugiau lėšų skirti energijos efektyvinimui ir jos gamybai  iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir mažinti biurokratines kliūtis tai įgyvendinti, tuo padėdami  eksportuotojams geriau konkuruoti užsienio rinkose (2019 m. Lietuva importavo naftos, dujų, elektros, akmens anglių ir iš jų išgavo apie 27 TWh energijos. Vadinasi į atmosferą buvo išmesta ne tik milijonai tonų CO2, didinančių šiltnamio efektą, bet ir iš Lietuvos su energetinės žaliavos pirkimu „iškeliavo“ apie 2 milijardai eurų silpnindami šalies ekonomiką).

6. Finansų ministerijai sukurti mechanizmą ir kompensacijas mokėti tik dėl karantino labiausiai nukentėjusiems verslams, o kitoms verslo įmonėms suteikti lengvatinius kreditus, jeigu bus išlaikomos darbo vietos.

7. Visų lygių valdžia ir politikai turėtų labiau gerbti dirbantį, mokantį mokesčius, o investuotoją  - ypatingai. Turi būti užtikrinamos vienodos konkurencinės sąlygos visoms įmonėms, mokančioms mokesčius, dalyvauti viešojo sektoriaus prekių, paslaugų ir darbų konkursuose. (Valstybės kontrolės duomenimis 2014 m. vien darbų srityje 70 % įvykusių viešų pirkimų sumos laimėjo tik 20 firmų iš daugiau 7000 Lietuvoje atestuotų verslo įmonių už beveik milijardą eurų).

 

TAVA tarybos narių Edmundo Juodeikio ir Vidos Petraitytės nuomone, yra dideli reikalavimai ir atskaitomybė. Įmonės susiduria su dideliu kiekiu duomenų, ataskaitų pateikimu, norint pasinaudoti  parama, sugaištama daug laiko, ir/arba reikalingos papildomos išlaidos kompetentingų asmenų samdymui dokumentų užpildymui. Todėl ypač smulkus verslas parama nepasinaudoja. Vida Petraitytė minėjo, kad visgi daugiausiai lėšomis pasinaudoja Vilniaus regionas.

 

TAVA tarybos narys Darius Stankus pasiūlė pakviesti  ekonomistą (pvz. Ž. Mauricą) ar kitus analitikus diskusijoms su TAVA nariais klausimų apžvalgai.

Diskusijų metu apžvelgtume, kaip Lietuva atrodo kitų Europos šalių kontekste, o taip pat kaip Tauragės regionas atrodo kitų regionų kontekste. Tuomet sujungus mintis, galėtume teikti pastabas Vyriausybei dėl ekonomikos skatinimo priemonių verslui.

 

Paruošė: TAVA Administratorė Jolanta Runzienė

 



« Atgal

    Asociacijos nariai

    • UAB Optimali idėja verslui
    • UAB Sigitos kepiniai
    • UAB Darbo turas
    • UAB Topas LT
    • UAB Tauragės Agrotechnika
    • UAB Klasmann-Deilmann Laukėsa
    • UAB Aliumina
    • UAB Švytis
    • UAB  GRIFS AG
    • UAB Televizijos komunikacijos
    • UAB Nagoja
    • UAB Metta
    • VšĮ Šou imperija (Tauragės radijas)
    • UAB Elka Rainwear
    • UAB Bremena
    • UAB Alantas
    • UAB Šaukštelis
    • UAB Tauragės odontologijos centras
    • UAB Brolenta
    • UAB Rimsauga
    • UAB Kvartalo Tinklas
    • UAB Tele2 Tauragės sk.
    • UAB Mildrena
    • UAB Ansell Protective Solutions Lithuania
    • UAB Ferumeta
    • UAB Vygasta
    • UAB Eurobiuras
    • UAB Marko dizainas
    • AB Šiaulių bankas Tauragės KAS
    • UAB Sigma Trans
    • UAB „Hazos brasta“
    • UAB Taurana
    • UAB Ginara autoservisas
    • UAB Roada
    • UAB GBY
    • UAB Uliksas
    • UAB Jupiter Bach Lietuva
    • UAB Verslas kitaip
    • Tauragės profesinio rengimo centras
    • UAB Biceda
    • UAB SDG, Tauragės skyrius
    • UAB Onija
    • UAB Benera
    • I. Alijošienės PKF Agava
    • Jurbarko krašto verslininkų sąjunga
    • UAB Egersund Net
    • UAB Infoface
    • AB Modest
    • UAB Bitė Lietuva
    • UAB Stumera
    • UAB Autotauragė
    • Tauragės kredito unija
    • UAB Medicinos namai šeimai
    • UAB Vilivitas
    • UAB Tūkstantis mylių
    •  Šedbaro advokatų profesinė bendrija
    • UAB Netmark
    • UAB Tauragės nekilnojamo turto agentura
    • UADBB draudimo brokeris Olvirga
    • UAB Solregis
    • UAB Feniksas
    • A. Venckaus IĮ Autoežeruona
    • UAB Kristensen & Kristensen
    • MB Požerūnų malūnas
    • UAB Medicum Centrum
    • UAB Etada Freedom

    Naujienlaiškis

    Prenumeruoti